ūžti

ūžti
šėlti 1. smarkiai reikštis (apie stichinius gamtos reiškinius)
audroti Visą naktį audrojo. Sž2011)
dūkti Maža mergaitė labai išsigando už lango dūkstančios vėtros. Sž2011)
siausti Tada dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero pakrantėse ir aplinkiniuos kalnuose pradeda žvengti eržilai, ir ją žvengimas nustelbia pavasario audros šniokštimą. Bm)
siautoti (stp., tarm.)
siautėti (stp.)
siusti (prk.)
smarkauti (tarm.)
viesuluoti
vėtrauti
2. apie žmones
arškytis (tarm.)
dūkti Dainuoti, šokti, dūkti — u-uch! J)
garo duoti (šnek.)
siausti Kirgizai prigėrė kaip šunys ir pradėjo siausti po traukinį. Kta)
siautoti (tarm.)
siautėti Dažniausiai ji būna švelni ir gera, kaip anksčiau, tačiau retkarčiais ima siautėti tarsi apsėstoji klykia, rėkia, viską daužo ir plėšo. Atim)
siusti Kreivėnas pradėjo siusti pats ant savęs. K1945)
smarkauti
trakti
vėtrauti (prk.)
ūžti (prk.)

Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • ūžti — ū̃žti, ia, ė KBII154, K, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ; SD136,179, SD366, H164, R, R83,407, MŽ, MŽ109, I, Sut, N, M, L, ŠT262 1. intr. skleisti pratisą žemą garsą; ošti, šniokšti, šlamėti (apie vėją, vandenis, mišką): Vėjas ūžia R300, MŽ402.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ūžti — ū̃žti vksm. Mi̇̀škas, vėjas, vi̇̀lnys ū̃žia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užti — ùžti, ū̃žta (ų̃žta K.Būg, Š, uñža Š), ùžo NdŽ, KŽ žr. suužti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtikti — užtìkti Rtr; Ser 1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikau daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užtìksi kur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtilti — užtìlti MitI315; Sut, I, N žr. nutilti 2: Užtilo jau kalbos, t. y. jau nebkalba J. Ažutilstu SD226. Supykusi užtilnù, žodžio nebiždaužu, i tiek Rdn. Užtìlo, nėko nebsakė, numurmėjo kaži ką Krš. Įsišnekėtumėt [su marčia], ką pasakytų – i su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtįsti — užtį̃sti intr. 1. užsitiesti: ^ Kaži kas ta meilė yra, nė suprasti negal, ka žmoguo kaip tinklas už akių užtį̃sta, i gana End. 2. NdŽ užsitęsti, užtrukti: Užtįso ir neparejo iš miesto Šts. Jei liga užtį̃sta, bekonas nedvės Šts. Negerai, ka jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtikšti — užtìkšti intr. Š, NdŽ, KŽ tyškant užkristi, užlašėti: Bevirdamas verėnas užtìško man, ir nudegiau J. Užtiñška mėlenė [ant drabužio], i gatava (nebeišvalysi) Krš. O kaip jam galvą kirto, tai kraujo užtiško karaliūnui ant veido BsPIV136. Jai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtirškinti — užtìrškinti tr. šnek. 1. Alk subarti, suraginti: Kai užtìrškinau, lėkė iš sodo kap pasiutę Gž. Kad užtìrškino, tai vos duris atrado Šn. 2. užklupti: Tuos lėktuvus kad užtìrškino – tuoj vienas nukrito Kt. tirškinti; nutirškinti; patirškinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užtikrinimas — užti̇̀krinimas dkt. Tieki̇̀mo, saugùmo užti̇̀krinimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užtikrinti — užti̇̀krinti vksm. Užti̇̀krinti gaminių̃ kokýbę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užtikšti — užti̇̀kšti vksm. Ant kélnių užti̇̀ško pur̃vo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”